Tu mane uždarei. Lieka rašalo kraujas per popierių nenuvarvėjęs,
Sudraskyta dėlionė skutais. Supratai, kad jau rėkt užkimau.
Taip, aš sėdžiu tyloj — svetimumo gimties pribuvėja,
Bet minty parašau. Dievui? Velniui? Gal sau. Tik ne tau.
Belskis... Durų nėra. Bokštai iki dangaus. Jokio plyšio.
Svetima padermė horizontus supjaustė žaibais.
Nei išlydint
Sudie,
nei kimaus ir viltingo
Ar grįši?
Nei po šimto klaidų to vienintelio švento
Atleisk...
Šermeninė dvasia tvyro dar nei vienam nenumirus.
Uždarei? Ir gerai. Neatseksi rašytais jausmais,
Kur gosliuos vaizdiniuos aš glaudžiuosi prie mylimo vyro.
... stalčiuos merdi visuos suskaityti, išblukę laiškai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-30 14:22:45
Griežtai, bet gal ir teisingai. Į tą klausimą galite atsakyti tik Jūs pati.