Lietuje grieš melodiją smuikas,
Kris ant skruostų neišverktos ašaros,
Nesakyk – buvo dienos ne puikios,
Kai drugiais skraidė mudviejų vasara.
Tu lytėjai avietines lūpas,
Balsas priminė upės skardenimą,
O virš medžių gaivus kilo rūkas
Ištirpdydamas sieloje nerimą.
Negalvojau, kad vasaros sutemos
Leisis tingiai ant mudviejų šilo,
Kol dar sieloj nekurtas ugniakuras,
Kol dar vėjo daina nenutilo.
...................................................
Lietuje grieš melodiją smuikas,
Vakarėjantį dangų skaitysiu,
Vėl ir vėl tu kalbėsi ne lūpomis,
Širdimi tu kalbėsi gyvenimą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-28 10:51:42
Jausmingai virpanti širdies kalba...
Gražu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-09-28 09:58:19
Maloniai vilnijantis, jausmingas ir be galo įtaigus tekstas.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-28 08:20:35
Labai puikus ir lyriškas...Ramiai, dainingai susiskaitė :)