Lietuje grieš melodiją smuikas, 
Kris ant skruostų neišverktos ašaros, 
Nesakyk – buvo dienos ne puikios, 
Kai drugiais skraidė mudviejų vasara.
Tu lytėjai avietines lūpas, 
Balsas priminė upės skardenimą, 
O virš medžių gaivus kilo rūkas
Ištirpdydamas sieloje nerimą.
Negalvojau, kad vasaros sutemos
Leisis tingiai ant mudviejų šilo, 
Kol dar sieloj nekurtas ugniakuras, 
Kol dar vėjo daina nenutilo.
...................................................
Lietuje grieš melodiją smuikas, 
Vakarėjantį dangų skaitysiu, 
Vėl ir vėl tu kalbėsi ne lūpomis, 
Širdimi tu kalbėsi gyvenimą...