Kai tiek daug nerimo, politikos žabangų,
Tuštybių šėlsmo ir jų kvaitulio garsaus,
Kai žmogaus sielai džiaugsmo neužtenka,
Sulaukti norisi stebuklo iš dangaus.
Gal jis nušluotų melą, veidmainystę,
Bekūnius pažadus vidurnakčio sapnų,
Jo kelyje galėtum nenuklysti,
Matyt gyvenimą su rytmečiu gražiu.
Atrodo, esame viskuo apdovanoti.
Kur dar surasti tiek plačių laukų,
Žalių, ūksmingų girių, pievų ūkanotų,
Ramiausių upių, marių, ežerų!
Tik pinigams žmogus dažnai yra besotis,
Mylėt pamiršta artimą ir bočių žemę.
Pasaulio blizgučius pasiekti skuba godžiai,
Pardavęs net save, kišenėn eurą deda.
Ne, ne visi tokie, bet ir kelių pakanka
Tautos šaltinio vandeniui sudrumsti.
Įmesti akmenį kaltės kitiems suranda.
Jo nepakėlęs, įmeta nors grumstą.
....................................................
Kai tiek daug nerimo, tamsos žabangų,
Džiaugies šviesesnį spindulį sutikęs.
Gal bus žvaigždė, suspindusi pro langą,
Ar rožės žiedas sode užsilikęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-28 00:13:12
Deja, jeigu iš dangaus stebuklai byrėtų tarsi mana byrėjo, tai žmonija nebūtų skendėjusi kraujuose karų metu. Jei bus galimybė, paskaitykite "Briedžio" leidyklos 2016 m. (knygynuose dar nemačiau) Sergei Loiko knygą "Oro uostas" apie karą, kurio neturėjo būti ir apie didvyrius, kurie norėjo gyventi, bet turėjo mirti. Romanas yra tikrais faktais grindžiamas apie Ukrainos karių kovas per 242 dienų trukusią Donecko oro uosto apgultį. Tai viena iš paskutinių tragedijų. Beje, "Briedis" šiais metais nemažai išleido įdomių knygų.
Mano optimizmas apie stebuklus išbyrėjo, kaip smėlis smėlio laikrodyje. Kol nesidomi, tai atrodo, kad viskas gerai, tačiau užtenka daugiau paskaityti ir pamatai, kad taip nėra.
Prasmingas, vaizdingas kūrinys. Ačiū.