Ar girdi? — Nusileisk, mano žvaigžde,
Iš aukščiausiojo bokšto dangaus.
Naktimis jau tamsu, bet dar braido
Atspindžiai ant paviršiaus skaidraus
Upių tų, kur vis lekia, kur bėga
Nežinodamos savo kelių.
Žvaigžde, leiskis. Tai kas, kad jau miega
Daug sutemusio miesto akių.
Ant palangės paliksiu tau vietos,
Gal ir voras kampe pasislinks.
Ir galėsim trise taip kalbėtis,
Kol apyaušriu rūkas užtvins.
Paklaidins, apraizgys tinklais kelią.
Nebeleisiu tau grįžti namo.
Pasilik, pasiliki, žvaigždele,
Su tavim man gyvent bus ramu.
Įsidėsiu saugiausion kišenėn
Ir išvaikščiosim dieną kartu...
---
Prabundu... Ant palangės kaštonas...
O gal visgi nakty buvai tu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-28 11:12:27
Gražu, vaizdinga, jausminga.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-26 20:13:31
išties puikus, vaizdingas, jausmingas kūrinys
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-26 20:02:07
Toks vaizdingas kūrinys, kad man belieka neštis į savo mėgstamiausių kampelį.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-26 18:05:05
Labai gražu!
Ar galiu su savo trigrašiu, kad rimuotūsi?
"Prabundu... Ant palangės ridenas
Tik kaštonas...Tai gal buvai tu?"
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-09-26 10:59:57
Tikrai puiki lyrika, kalbanti su žvaigždele...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-09-26 09:03:34
Dieviškai gražus kūrinėlis. Linkiu, kad ta žvaigždelė aplankytų Jus kasnakt.♥