Ar girdi? — Nusileisk, mano žvaigžde,
Iš aukščiausiojo bokšto dangaus.
Naktimis jau tamsu, bet dar braido
Atspindžiai ant paviršiaus skaidraus
Upių tų, kur vis lekia, kur bėga
Nežinodamos savo kelių.
Žvaigžde, leiskis. Tai kas, kad jau miega
Daug sutemusio miesto akių.
Ant palangės paliksiu tau vietos,
Gal ir voras kampe pasislinks.
Ir galėsim trise taip kalbėtis,
Kol apyaušriu rūkas užtvins.
Paklaidins, apraizgys tinklais kelią.
Nebeleisiu tau grįžti namo.
Pasilik, pasiliki, žvaigždele,
Su tavim man gyvent bus ramu.

Įsidėsiu saugiausion kišenėn
Ir išvaikščiosim dieną kartu...
---
Prabundu... Ant palangės kaštonas...
O gal visgi nakty buvai tu...