Mano rudenį voras išaudė šilkais,
Rūkas sklando virš paribio pievų.
Pasakyk, mano mielas, ir kaip tu laikais?
Kaip kava? Vis geri ją su pienu?
Barsto varį prie tėviškės kelio klevai,
Skyla žemėn pailsę kaštonai,
Šis ruduo toks kitoniškas – man atsakai,
Aš jaučiu – lyg laiškai byra norai.
Laiko upės krantuos jau nežydi delčia,
Vėluma pakely išsiplėtus,
Lauk, mielasis, svajonė prieš rytą ateis
Lyg vilties pilnas molio ąsotis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-25 23:16:44
Taip jau yra, kad gandrai bei gervės vasarą išneša ant sparnų vis tolyn ir tolyn, bet ruduo irgi visai neprastas svečias: turtingas, spalvingas, pasidabinęs nėriniais.
O jeigu yra ko paklausti "kaip tu laikaisi?", tada akys visiškai pilnos džiaugsmo.
Mielas ir vaizdingas kūrinys.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-09-25 14:21:29
Belieka tik pritarti: kaip švelnu ir miela...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-25 11:12:51
Mielas rudeniškas pokalbis laiškais, kai Vasara rašo Rudeniui...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-24 22:39:14
Labai gražu ir tyra. Ir ta kava su pienu po skylančiais kaštonais.. Mmm :)