Gyvenimo keliai tarytum upės
Skandina net pažint negeisdami
Ir bėga sau, ir jiems visai nerūpi,
Kur skubame likimo genami.
Kelionė nelengva, nors ir saulėta,
Tik vėjų vėjais gairinta, velta,
Gana dažnai netektimis nusėta,
Vilnija plaukia kruvina puta.
Kai širdį nelemta banga pasiekia,
Nuplaunam ašarų kaitria srove,
Vėl laužiame juodos duonelės riekę
Ir einame vėl peržengę save...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-09-24 12:54:10
Paskutinis sakinys tarsi pasako ėjimo esmę. Gero ėjimo tais pažint negeidžiančiais keliais.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-23 21:10:24
gražus ėjimas...labai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-23 20:33:28
Labai gražus kūrinys. Nešuosi į savo ypatingąjį kampelį. Ačiū.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-23 14:41:13
Ne veltui sakoma, kad visi džiaugsmai iš kvailysčių, o vargai - dėl proto.
Gražiai pabiro žalvarnės plunksnelės...