Paklausyk – šnara meldai į tylą
Ir suskyla kaštonai prieš rytą,
Tavo vardą kartoju nebyliai
Prieš galudienį skaudžiai išlytą.
Aš žinau, jei išeisi – negrįši,
Verks rasom išsopėjusios vyšnios,
Tarsi šimtmečiais tolsta jaunystė
Atvartuos mano sapno čionykščio.
Gėlą rudenio, skausmą, laukimą
Jau paženklinau, išjaučiau, tįsta
Vienišystė... Ir vėlei netenkam,
Ko abu išsakyt neišdrįstam.
..................................................
Paklausyk – šnara meldai į tylą,
Vėjas nugena sopulį vyšnių,
Paklausyk – gal vienintelį kartą
Savo skausmą įvardint išdrįsim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-21 18:55:23
Vaizdingas ir labai gražus (išjaustas) kūrinys.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-09-21 18:02:24
Tobulos eilės, kuriose įtaigiai susipynę jausmai su mintimis, eilėraščio forma, ritmai ir rimų skambesys - viskas labai gražu ir paveiku.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2016-09-21 17:27:59
"Suskyla kaštonai prieš rytą" - net girdžiu. :)
Kaip ir visada - gaivios mintys. :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-09-21 11:04:29
Tikrai išjausta, išgyventa...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-21 08:13:19
Labai gražios eilės, švelnus ilgesys, sielos balsas. Ačiū
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-09-20 22:20:40
Visada malonu skaityti Jūsų lyriką, o jausmų išraiška nenuginčijama...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-09-20 21:35:35
geras,ypač pabaiga