Paklausyk – šnara meldai į tylą
Ir suskyla kaštonai prieš rytą,
Tavo vardą kartoju nebyliai
Prieš galudienį skaudžiai išlytą.
Aš žinau, jei išeisi – negrįši,
Verks rasom išsopėjusios vyšnios,
Tarsi šimtmečiais tolsta jaunystė
Atvartuos mano sapno čionykščio.
Gėlą rudenio, skausmą, laukimą
Jau paženklinau, išjaučiau, tįsta
Vienišystė... Ir vėlei netenkam,
Ko abu išsakyt neišdrįstam.
..................................................
Paklausyk – šnara meldai į tylą,
Vėjas nugena sopulį vyšnių,
Paklausyk – gal vienintelį kartą
Savo skausmą įvardint išdrįsim...