Ką tu veiki, vedlių išmuilinta gentie?
Trupi į asmenis? Toks buvo priešų tikslas,
Išslysi ten, kur nebereiks kentėt,
Kur drungnas kraujas uždarytas gysloj
Ir blunka vėliavos, o veiksmas už tvorų —
Tėvynę partijos dalijas kaip desertą.
Išmokai seikėti — naudinga, patogu,
Na, o gentis? Ar prakaituoti verta?
Kur trys keiksmai ar siela užsiglaus
Kam nors daugiau, nei Judo grašių saujai?
Nėr atgailos ir lietūs nenuplaus.
Dienų tėkmėj suirę sieliai plaukia.
Geidautas kvorumas dumbliname dugne,
Tie, kas dar pajudantys — horizonto linkui.
Kas ir kada nuklydusius parves?
Kas kilstels vėliavą — ne butelį, ne kilpą?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-21 00:18:08
Kai genčiai patinka būti muilinamai, tai vedliams praradusiems sąžinę visai nesunku muilinti ir kaip priedą užkabinti ant ausų makaronų, kad šilčiau ausims būtų.
Apnuoginta tiesa ir grauduliu paženklintas kūrinys.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-09-20 20:12:01
Skaudu, nes taip jau esam išmuilinti, kad net graužia akis. :)))
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-09-20 07:05:33
Ta paskutinė eilutė!