Ką tu veiki, vedlių išmuilinta gentie?
Trupi į asmenis? Toks buvo priešų tikslas,
Išslysi ten, kur nebereiks kentėt,
Kur drungnas kraujas uždarytas gysloj
Ir blunka vėliavos, o veiksmas už tvorų —
Tėvynę partijos dalijas kaip desertą.
Išmokai seikėti — naudinga, patogu,
Na, o gentis? Ar prakaituoti verta?
Kur trys keiksmai ar siela užsiglaus
Kam nors daugiau, nei Judo grašių saujai?
Nėr atgailos ir lietūs nenuplaus.
Dienų tėkmėj suirę sieliai plaukia.
Geidautas kvorumas dumbliname dugne,
Tie, kas dar pajudantys — horizonto linkui.
Kas ir kada nuklydusius parves?
Kas kilstels vėliavą — ne butelį, ne kilpą?