Pilkos darganos užgula stogą,
Jau pavargo žiogai naktim griežti.
Plaikstos vėjas po pievą išblukusią,
Meilės šokiui neranda ką kviesti.
Lietumi dangus pririša žemę,
Nuo obels jau ne žiedlapiai leidžiasi.
Mes nežinom kur skrist, kai sutemę,
Kai žvaigždėta simfonija baigiasi.
Aš tau ištiesiu kvepiančius delnus.
Tu į lūpas medum leidies tyliai.
Perkopt, perlipti turime kalnus,
Nes sparnai nuo troškimų nusvilę.
Nesakyk, kad ruduo – ne gyvenimas,
Aviliai... Jie vis tiek pilni bičių.
Jei paklystum keliuose sutemusiuos,
Saulės skonio tau laiškus rašyčiau.
---
Iš liepsnos vaško ašara rieda,
Aš sapnuoju – tu vasarą grįši...
***
(o gal – tu, vasara, grįši).
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-09-20 19:58:03
Seniai jau neskaičiau tokio puikaus eilėraščio. O kadangi ruduo - mano mėgstamiausias metų laikas, dėkoju už eiles. :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-20 15:42:22
Nesakyk, kad ruduo – ne gyvenimas,
Aviliai... Jie vis tiek pilni bičių.
Jei paklystum keliuose sutemusiuos,
Saulės skonio tau laiškus rašyčiau.
Be abejonės ruduo ne prastesnis už kitus metų laiku. Svarbiausia, kad visi metų laikai būtų savo laiku.
Sužavėta. Nešuosi į savo "rojaus" kampelį.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-20 15:29:37
saulės skonio laiškai...kaip gražu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-20 13:06:31
Man prasmingiau - ...tu, vasara, grįši.Geros eilės
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-20 10:04:15
Turbūt tokia ir turi būti poezija, bet ne kožnam pabažnam tai duota ( pvz. man, matyt mano laikas praėjo)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-09-20 07:28:00
Vaizdinga, gili lyrika, sušildanti ir nuspalvinanti rudeniškai drumzlinas nuotaikas.