Prasivėrė sielos durys,
Ir pakilo palengva
Jausmas tyras, ne, ne niūrus –
Jo džiugi linksma ranka.
Po to sekė laimės paukštė –
Taip vadina ją širdis –
Lengva it snieguolių puokštė,
Ją išsaugot reik – laikyt...
Ir nuolankiai, gan nedrąsiai
Meilė apkabins visus,
Jos kitur niekur nerasi,
Tik širdy turi namus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-19 19:02:10
Sprendžiant pagal kūrinėlius, Jūs visada esate geros nuotaikos, niekada neieškote, ko nepametėte, niekada neįžeidžiate šalia esančių. Jūsų kūrinėliai šviesūs ir šilti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-19 14:04:38
Aš rašyčiau...nuolankiai ir kiek nedrąsiai...niekur jos kitur nerasi...turi ji širdy namus...Keisčiau ir 3-ią eilutę (neatitinka kirtis)