Plaukia dangumi ne burės –
Pilkos debesų kepurės!
Apsiblausus saulė žiūri,
Ar prašvis?
Sidabrinės gijos driekias,
Per laukus – arimų riekės,
Paukščiai tėviškę palieka
Naktimis.
Ten, kur laumės žirgus ganė,
Vis sugirgžda lieptas senas...
Gal jis mūsų pėdas mena?
O gal mus?
Tik siūbuoja gluosnio šakos,
Tik su meldais vėjas šneka,
Tik į krantą bangos plaka.
Neramu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-09-15 14:16:45
Kūrinėlis skirtas pašokti pasiutpolkę...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-14 23:04:12
Įdomus stilius. Ak, rudenėja...Dainingai skamba
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-14 20:34:54
Ruduo... Viskas būtų niekis, bet man labiausiai nepatinka, kad stipriai sutrumpėjo diena.
Labai šauniai pavedžiojote po rudens peizažą. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-14 20:17:25
tikrai labai dainingos eilės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-14 20:02:55
Tokia poezija ir dainai tinka. Gražu.