Nerimas
Plaukia dangumi ne burės –
Pilkos debesų kepurės!
Apsiblausus saulė žiūri,
Ar prašvis?
Sidabrinės gijos driekias,
Per laukus – arimų riekės,
Paukščiai tėviškę palieka
Naktimis.
Ten, kur laumės žirgus ganė,
Vis sugirgžda lieptas senas...
Gal jis mūsų pėdas mena?
O gal mus?
Tik siūbuoja gluosnio šakos,
Tik su meldais vėjas šneka,
Tik į krantą bangos plaka.
Neramu...