Lyg kasdienė malda – rytas aušta!
Kiek dar tęsis? Žinot negali.
O, kad taip man pavirtus į paukštę
Ir nuskridus link saulės, toli!
Kad palikčiau šį liūdesį raišą...
Kilti, kilti... Žydrynė aukštai
Kviečia nert į svaiginantį aukštį,
Kaip Ikarą su vaško sparnais.
--------------------
Tą akimirką, pilną stebuklo,
Aš ilgam išlaikysiu savy.
Lieka miglos. Ir supasi, sukas
Pasiklydus svajonė kantri.
spika
2016-09-13 22:47:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-14 22:17:15
Eilės liečiančios ir glostančios dušią. Priglausiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-14 20:23:25
labai jaukuis, šiltos eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-09-14 13:58:57
Visada malonu skaityti Jūsų lyriką, bet...
Kad palikčiau šį liūdesį raišą?...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-09-14 00:35:05
Jūsų svajonė labai patiko.