Lyg kasdienė malda – rytas aušta!
Kiek dar tęsis? Žinot negali.
O, kad taip man pavirtus į paukštę
Ir nuskridus link saulės, toli!
 
Kad palikčiau šį liūdesį raišą...
Kilti, kilti... Žydrynė aukštai
Kviečia nert į svaiginantį aukštį,
Kaip Ikarą su vaško sparnais.
                      --------------------
Tą akimirką, pilną stebuklo,
Aš ilgam išlaikysiu savy.
Lieka miglos. Ir supasi, sukas
Pasiklydus svajonė kantri.