Verpetuoja miglas
Paryčiais kilęs šelmiškas vėjas,
Pasalūnė vėsa
It vagis po rūbu įsismelks.
Atsiminti bandau,
Kur aš vasaros džiugesius dėjau —
Nuplukdžiau? Skandinau
Ežerynuos negyvo vandens?
Apsukriai rauginau?
Štai rikiuotė spalvingų stiklainių.
Čiobrelius pažinau,
Kai pakvipo namai arbata.
Gamtoje ir many
Vėsią naktį kažkas pasimainė.
Atsikėliau juk aš,
Bet esybė visa nebe ta...
Dingo buvus žaismė,
Lyg vagoj raukšlėj paslaptys glūdi,
Nuospauduoti delnai
Mena virtines ilgas darbų.
Prie arbatos kvapnios
Dar pridėsiu medaus bent truputį.
Nors svajosiu viena,
Bet arbatos puodeliai bus du.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-13 18:39:46
Buitis nuo lyrikos neatsiejama, kaip ir kitkas.
Atsiminti bandau,
Kur aš vasaros džiugesius dėjau —
Nuplukdžiau? Skandinau
Ežerynuos negyvo vandens?
Apsukriai rauginau?
Štai rikiuotė spalvingų stiklainių.
Taip. Vasaros džiaugsmą be abejonės jautėte, besimaudant, agurkus rauginant, uogienes verdant, jeigu tiek stiklainių išrikiavote, o dabar džiaugsmai tęsis, naudojant savo darbo vaisius ir jais vaišinant svetelius.
Svajoti gal net patogiau vienai, bet svarbiausia, kad čiobrelių arbata kvepės dviejuose puodeliuose.
Skanaus!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-09-13 15:07:25
...rudeniškai žavus ir viltingas...gera skaityti...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-09-13 07:55:59
Ačiū už dovaną – patikėjau, kad tai, kas nuostabaus drauge išgyventa, išlieka mūsų ir jokios darganos negali atimti.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-13 07:43:43
Niekur nedingo tie vasaros džiugesiai, jie ne stiklainiuose užkonservuoti - atminty.
Tokia viltinga pabaiga, kol "arbatos puodeliai bus du". Skanios arbatos!