Verpetuoja miglas
Paryčiais kilęs šelmiškas vėjas,
Pasalūnė vėsa
It vagis po rūbu įsismelks.
Atsiminti bandau, 
Kur aš vasaros džiugesius dėjau —
Nuplukdžiau? Skandinau
Ežerynuos negyvo vandens?
Apsukriai rauginau?
Štai rikiuotė spalvingų stiklainių.
Čiobrelius pažinau, 
Kai pakvipo namai arbata.
Gamtoje ir many
Vėsią naktį kažkas pasimainė.
Atsikėliau juk aš,
Bet esybė visa nebe ta...
Dingo buvus žaismė,
Lyg vagoj raukšlėj paslaptys glūdi,
Nuospauduoti delnai
Mena virtines ilgas darbų.
Prie arbatos kvapnios
Dar pridėsiu medaus bent truputį.
Nors svajosiu viena,
Bet arbatos puodeliai bus du.