Dėkoju, Viešpatie, už tai,
Kad mano akys regi šviesą.
Žinau, kad visada aukštai
Stebi mane, gal net ilgiesi.
Dėkoju, Viešpatie, už tai,
Kad lydi meilė ir švelnumas,
Širdis pažeidžiama retai
Dygliuotojo erškėčių krūmo.
Dėkoju, Viešpatie, už tuos,
Kurie mane kas dieną myli.
Kas Tavo meilę išmatuos,
Kurią mums dovanoji tyliai?
Dėkoju, Viešpatie, aš Tau
Už galimybę kurti gėrį.
O jei kada nusikaltau
Ar kelio blogiui neužtvėriau,
Prašau, man, Viešpatie, atleisk.
Aš tik žmogus. Man klysti lengva.
Kai Angelas manęs ateis,
Tu lauk ištiesęs švelniai ranką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2016-09-13 20:33:22
Gražu, jautru.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-13 18:04:35
Puikus kūrinys. Skaičiau ne kartą.
Užkliuvo vienintelis žodis paskutinėj eilutėj: Tu lauk ištiesęs švelniai ranką.
(atsiprašau,gal čia man nuovokumo trūksta?)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-13 08:00:04
Man labai patiko. Glaudžiu. Ačiū.