Dėkoju, Viešpatie, už tai,
Kad mano akys regi šviesą.
Žinau, kad visada aukštai
Stebi mane, gal net ilgiesi.
 
Dėkoju, Viešpatie, už tai,
Kad lydi meilė ir švelnumas,
Širdis pažeidžiama retai
Dygliuotojo erškėčių krūmo.
 
Dėkoju, Viešpatie, už tuos,
Kurie mane kas dieną myli.
Kas Tavo meilę išmatuos,
Kurią mums dovanoji tyliai?
 
Dėkoju, Viešpatie, aš Tau
Už galimybę kurti gėrį.
O jei kada nusikaltau
Ar kelio blogiui neužtvėriau,
 
Prašau, man, Viešpatie, atleisk.
Aš tik žmogus. Man klysti lengva.
Kai Angelas manęs ateis,
Tu lauk ištiesęs švelniai ranką.