Šventoji

Plazda vėjy lyg burės,
Kentę lietų, audras.
Ošia tolimos jūros,
Šiaušia vėtros bangas.

Netoli jau Itakės
Akmenuoti krantai,
Audros daužo ir plaka,
Niršta rūstūs dievai.

Dangų debesys lopo,
Slepia kelią namo,
Kur kantri Penelopė
Laukia grįžtančio jo.

Ir drąsaus Odisėjo
Neišgąsdins dievai...
... Plazda, plaikstosi vėjy
Padžiauti skalbiniai...
seniokas

2016-09-12 13:24:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-09-13 17:52:38

Na, komentatorius nei šis nei tas labai akylus, mato tragiškumą, tarsi iš naujo perprasdamas antikos laikų dramas, įžvelgia tų motyvų archetipiškumą, ateinantį į šias dienas.

Labai patiko kūrinys.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2016-09-12 20:36:25

Man labai gražu,  išsaugau

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-09-12 15:38:25

Vau, mat kaip! Odisėjas parsisamdė pas sirenas skalbėju. Pagirtinas darbštumas.