Plazda vėjy lyg burės,
Kentę lietų, audras.
Ošia tolimos jūros,
Šiaušia vėtros bangas.

Netoli jau Itakės
Akmenuoti krantai,
Audros daužo ir plaka,
Niršta rūstūs dievai.

Dangų debesys lopo,
Slepia kelią namo,
Kur kantri Penelopė
Laukia grįžtančio jo.

Ir drąsaus Odisėjo
Neišgąsdins dievai...
... Plazda, plaikstosi vėjy
Padžiauti skalbiniai...