Išdygo žodis – žodis vaiko mažo,
Ir suposi jo šypsenoj gėlėtoj,
Išaugo žodis... Lengvas lyg plaštakė,
Plasnojo, džiūgavo iš lėto...
Pražydo žodis, meile suvešėjo,
Pasaulį piešė kontūrais ir štrichais,
Linkėjau žodžiui tam aš gero vėjo,
Žinojau – žodyje pasaulis kitas.
Kai metų vingiai medį vainikuoja,
Kai žodis auga, žydi ir liepsnoja,
Virsme gyvenimo dėsningam
Tik žmogui tenka būt laimingam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-13 07:40:51
Geras žodis žmones gydo, dvasioje pakylėja aukštyn.
Prasmingas ir mielas kūrinėlis.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-12 17:29:07
Žodį paimu už rankos tarsi vaiką ir vedu jį per dienų mozaiką...
Linkiu daug gerų žodžių!
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-12 11:25:58
Oi kiek daug žodžių gyvenime..Ir koks skirtingas jų likimas. Ačiū už įžvalgas..To gerojo ŽODŽIO