Netikras šis pasaulis pasirodys –
Žolė pavirs išbalusiu sniegu.
Ir, regis, nebebus birželių, o tik gruodžiai –
Žiemoj lyg užmaršty akloj lieku...
Ar užmaršty? Ryškių šermukšnių kekė
Skaudžiu raudoniu atmintį palies,
Nutirps blakstienų šerkšnas – jausiu – degė
Ne vien tik ji, ne vien aguonos pakelės...
Todėl galbūt netaps pasaulis baltas
Lyg paskutiniai plėnys paliktų laužų –
Ne visada juk būna paskutinis kartas,
Ne viskas gęsta, blėsta pamažu...
.....................................................................................
Tereikia pripažint, jog kažkas lieka,
Na, pabandyk – stipriau, stipriau užmerk akis!
Girdi, kaip gurgžda tartum gyvas sniegas
Ir tu kas žingsnis vis labiau savim tiki...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2016-10-18 12:55:49
O, tai, ko laukiau. Pozityvas. Nuostabu.
Žiemos grafika ir patikėjimas, kad viskas šalčiais nesibaigia.
Dėkui Jums.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-09-12 17:22:46
Maniau, kad lietus jau negrįš, o čia mat kaip buvo - grybavo ! Ir ne tik, vėl jautriai pažvelgė į ateitį
ir į atmintį, pajuto, kad degė ne tik šermukšnių kekės ir aguonos pakelės...
O jei rimtai, man visada labiau patinka kai įsipina gamtos motyvai, o ne tik saldūs lia-lia.
Miela, kad vėl Jus radau.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-12 11:31:45
Vis grįžtu paskaityti...Labai jau atitinka mano šiandienos nuotaiką.. Ieškosiu to, kas lieka...
Glaudžiu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-12 07:17:22
Trys didžiausios dorybės – tikėjimas, viltis, meilė paliečia vienaip ar kitaip kiekvieno žmogaus gyvenimą. Pati didžiausia yra meilė.
Jūsų visi eilėraščiai rašomi širdimi. Priglausiu. Ačiū, kad rašote.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-12 00:41:39
Ačiū už eiles, paliečia širdį.