Netikras šis pasaulis pasirodys –
Žolė pavirs išbalusiu sniegu.
Ir, regis, nebebus birželių, o tik gruodžiai –
Žiemoj lyg užmaršty akloj lieku...
 
Ar užmaršty? Ryškių šermukšnių kekė
Skaudžiu raudoniu atmintį palies,
Nutirps blakstienų šerkšnas – jausiu – degė
Ne vien tik ji, ne vien aguonos pakelės...
 
Todėl galbūt netaps pasaulis baltas
Lyg paskutiniai plėnys paliktų laužų –
Ne visada juk būna paskutinis kartas,
Ne viskas gęsta, blėsta pamažu...
.....................................................................................
 
Tereikia pripažint, jog kažkas lieka,
Na, pabandyk – stipriau, stipriau užmerk akis!
Girdi, kaip gurgžda tartum gyvas sniegas
Ir tu kas žingsnis vis labiau savim tiki...