Santrauka:
ir vėl mėginu karktelėti vaikams
Be saulės aš negyvenu,
Kur tu eini, ir aš einu.
Dažnai akivaizdoj visų
Saulėkaitoj išsitiesiu
Ir sudarau kam nors pavėsį.
Tu mano žingsnių negirdėsi,
Eini ar bėgi sau taku,
Aš gretimai tave seku
Ir tavo judesius kartoju:
Sustoji tu, ir aš sustoju.
Kai vakare eini gatve,
Būnu didesnis už tave!
Galėčiau būti tavo draugas,
Mes tarsi kojomis suaugę.
Tiktai kalbėti negaliu,
Todėl aš visada tyliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-11 19:21:11
Geras!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-11 15:30:16
Puiku. Man labai patiko, nors iš vaikų amžiaus jau seniai išaugau.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-11 09:16:18
gražus, įtaigus karktelėjimas
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-10 22:07:28
Draugas yra ir vienatvė dingsta
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-09-10 21:54:04
Kartais tinka ir toks draugas, kuris nekalbus, bet visada šalia:)