Šešėlis
Be saulės aš negyvenu,
Kur tu eini, ir aš einu.
Dažnai akivaizdoj visų
Saulėkaitoj išsitiesiu
Ir sudarau kam nors pavėsį.
Tu mano žingsnių negirdėsi,
Eini ar bėgi sau taku,
Aš gretimai tave seku
Ir tavo judesius kartoju:
Sustoji tu, ir aš sustoju.
Kai vakare eini gatve,
Būnu didesnis už tave!
Galėčiau būti tavo draugas,
Mes tarsi kojomis suaugę.
Tiktai kalbėti negaliu,
Todėl aš visada tyliu.