Nebūna ilgesio be lašo nevilties,
Kai Vakarinė dangumi klajoja,
Mėnulio samtis virš gūdžios nakties
Ir netekties našta po mano kojom.
Išjausiu viską, ką širdy slėpiau
Ir ką žadėjo žvaigždės brėkštant rytui,
Išeisiu ten, kur niekad nebuvau,
Lietaus lašai ten krito, krito, krito...
Sutiksi tu klajojantį nakty šešėlį mano –
Pasitiksim dieną,
Lengvutis rūko šydas nusileis
Ir pasislėps klajoklė mėnesiena.
........................................................
Nebūna ilgesio be lašo nevilties,
Nešuos širdy aš naują rytą, dieną...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-10 07:40:14
Ilgesys - nėra lengva nešioti, bet išmesti irgi sunku. Tad geriausia su juo susidraugauti.
Nuoširdžios, šiltos eilės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-09 23:27:27
Pritariu, tikrai nebūna ilgesio be lašo nevilties.