Nebūna ilgesio be lašo nevilties,
Kai Vakarinė dangumi klajoja,
Mėnulio samtis virš gūdžios nakties
Ir netekties našta po mano kojom.
Išjausiu viską, ką širdy slėpiau
Ir ką žadėjo žvaigždės brėkštant rytui,
Išeisiu ten, kur niekad nebuvau,
Lietaus lašai ten krito, krito, krito...
Sutiksi tu klajojantį nakty šešėlį mano –
Pasitiksim dieną,
Lengvutis rūko šydas nusileis
Ir pasislėps klajoklė mėnesiena.
........................................................
Nebūna ilgesio be lašo nevilties,
Nešuos širdy aš naują rytą, dieną...