Kur eiklieji žirgai – gaivūs vėjai,
Nulydėję tuos ilgus metus?
Ak, kaip greitai jaunystė praėjo...
Liko blyškūs šešėliai. Dangus
Jau pritilo pavargęs, išblukęs.
Dega medžiai ir meta lapus –
Įsisuko ruduo, įsisuko...
Greitai auksas parus ir nebus
To spalvoto pasaulio. Svajonės
Vėl užmigs. Pasislėps? Gal užges?
Ak, eiklieji žirgai! Į kelionę
Išlydėsiu vėl jus, o manęs
Tik nežadinkit. Sapnas spalvotas
Suksis kadrais, kol vėlei nušvis
Baltos obelys, žalias paklotas,
Kolei vėl baltasparnė naktis
Žais šešėliais baltais ir padangėn
Įsilies įsidegus liepsna.
Ir širdis vėl atgimusi tankiai
Plaks pavasariu visad jauna.
Tik nežadinkit. Sapnas spalvotas
Tegul nušviečia mano namus.
Ir kelionės, ir saulėtos godos
Telydės ir mane, ir kitus.
spika
2016-09-07 13:28:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-09-08 09:32:51
Užburiantys, skrajūs, pakylėjantys žodžiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-07 20:21:30
ach, tie žirgai...puikios, svajingos, gyvos eilės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-07 17:41:38
Ir kelionės, ir saulėtos godos
Telydės ir mane, ir kitus. Nesavanaudiškas noras. Ačiū.
Puiki lyrika. Ir aš jau buvau pasiilgusi Jūsų kūrinių.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-07 15:41:37
Jau buvau pasiilgusi Jūsų kūrinių. Esu sužavėta. Glaudžiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-07 13:56:58
Labai gražu. Patiko tie perėjimai tarp stulpelių. Lyg bėgantys kadrai..Priverčia suklusti