Kur eiklieji žirgai – gaivūs vėjai,
Nulydėję tuos ilgus metus?
Ak, kaip greitai jaunystė praėjo...
Liko blyškūs šešėliai. Dangus
 
Jau pritilo pavargęs, išblukęs.
Dega medžiai ir meta lapus –
Įsisuko ruduo, įsisuko...
Greitai auksas parus ir nebus
 
To spalvoto pasaulio. Svajonės
Vėl užmigs. Pasislėps? Gal užges?
Ak, eiklieji žirgai! Į kelionę
Išlydėsiu vėl jus, o manęs
 
Tik nežadinkit. Sapnas spalvotas
Suksis kadrais, kol vėlei nušvis
Baltos obelys, žalias paklotas,
Kolei vėl baltasparnė naktis
 
Žais šešėliais baltais ir padangėn
Įsilies įsidegus liepsna.
Ir širdis vėl atgimusi tankiai
Plaks pavasariu visad jauna.
 
Tik nežadinkit. Sapnas spalvotas
Tegul nušviečia mano namus.
Ir kelionės, ir saulėtos godos
Telydės ir mane, ir kitus.