Traukia gervės, gimtinę palikę,
Ką kraštuos tolimuos tikis rasti?
Taip ilgai, tarsi deimantai tviska
Sidabrinės rudenio rasos.
O ir mums gal gimtinėj apkarto,
Kad viltingai po užjūrius dairomės?
Išsiblaškėm jauni, išsibarstėm
Po amerikas arba po airijas.
Ar surasim kraštuos tolimiausiuos
Savo laimės ir džiugesio uostą?
O jei bėdos ir vargas prispaustų,
Ar turėsime kam pasiguosti?
Gal sugrįžkim, prie ištakų grįžkime,
Kolei dar „Lie-tu-va" – ne „Europa“.
... Pamiškėj šaltinėlis ištryško –
Ašarėlė didelio sopulio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-07 09:25:57
Traukia gervės, gimtinę palikę,
Ką kraštuos tolimuos tikis rasti?
Gervės žiemoti išskrenda, veikiamos išlikimo instinkto. Gal ir nesušaltų, jei žiemos nebūtų šaltos, bet maisto nerastų ir mirtų badu.
Žmonės taip pat, kad išgyventi, emigruodavo į kitas šalis. Lietuviai yra išsisklaidę po visą pasaulį. Jie gyvena visuose žemynuose. XIX a. viduryje gana didelis skaičius lietuvių emigravo su pirmąja banga. Jie bėgo nuo carinės priespaudos ir nuo ilgametės tarnybos rusų armijoje.
Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę, pakilo jau ketvirtoji išeivių banga. Galima sakyti, kad tai ekonominiai išeiviai, atkeliavę ir pasklidę po didžiuosius miestus Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Anglijoje ir kitose Europos valstybėse. Ši emigracijos banga tęsiasi ir nežinia, kada ji baigsis. Baugu, kad lietuvių tautai, taip pat ir valstybei, gresia išnykimas. Nesuprantama, kodėl nebuvo ir nėra ieškoma išeičių, kad jaunimas galėtų normaliai pragyventi Lietuvoje. Tai didžiulis skaudulys.
Tai labai aktualus kūrinys.