Traukia gervės, gimtinę palikę,
Ką kraštuos tolimuos tikis rasti?
Taip ilgai, tarsi deimantai tviska
Sidabrinės rudenio rasos.

O ir mums gal gimtinėj apkarto,
Kad viltingai po užjūrius dairomės?
Išsiblaškėm jauni, išsibarstėm
Po amerikas arba po airijas.

Ar surasim kraštuos tolimiausiuos
Savo laimės ir džiugesio uostą?
O jei bėdos ir vargas prispaustų,
Ar turėsime kam pasiguosti?

Gal sugrįžkim, prie ištakų grįžkime,
Kolei dar „Lie-tu-va" – ne „Europa“.
... Pamiškėj šaltinėlis ištryško –
Ašarėlė didelio sopulio...