Lietutis lijo... rudeniu pakvipo,
Tokiu švelniu, lyg bučinys lapelio,
Bekrintančio ant veido... ar prilipo?
Ne, nunešė vėjelis jį ant kelio.
Tokia tyla... nustojo lyti,
Šviesos mažoka, bet ramu,
Ir nuostabi svaja mintį palydi –
Jau rytas brėkšta... aš vis gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-06 17:16:18
Nuotaikingas. Paskutinę eilutę aš taisyčiau. Prie tokios linksmos nuotaikos nesiderina "aš vis gyvenu..."
Atsiprašau. Jums geriau matyti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-09-05 16:47:17
Švelnutis...