Jei aš esu žvaigždės dalelė,
Tokia pilna dvejonių, baimių, nevilties,
Tai kokią galią man dovanojo
Šita žvaigždė, man paslaptis.
Kaip norisi paėmus sietą
Taip viską persijot iš naujo
Ir taip sukurti naują žmogų
Ir šį pasaulį vėl atnaujint.
Gal sutvėrėjas jau nebepajėgia
Valdyti procesų galybės,
Nes viskas maišosi ir verda
Ir nepaklūsta jo didybei.
Kažkur virš horizontų saulės kyla,
Kažkur lietus, kažkur perkūnai trankos,
O aš lyg įmesta į juodą skylę,
Kuri mane gilyn vis traukia.
O jeigu tai iš tikro vartai
Į naują žemę, galbūt rojų,
Aš pasiruošus iškęst be baimės
Visas kančias be abejonės.
poeta
2016-09-05 16:29:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-06 17:06:32
Galėčiau parašyti, ką nors banalaus (pvz. įdomūs klausimai pateikti), bet šį kartą man norisi paprieštarauti. Jeigu būtų apdovanojami ypatingomis galiomis atskiri asmenys, tai prasidėtų arši kova tarp jų dėl vietos po saule. Juk labai geras pavyzdys, kai buvo apdovanoti charizma Stalinas, Hitleris ir Mao Dzedungas. Kiek milijonų atsidūrė anapus?
Užtektų iš žmonių atimti godumą bei puikybę ir pasaulis pasikeistų. Deja, šios savybės žmonėse vis didėja. Palikuonis paveldi jas vis ryškesnes.
Šiaip kūrinys geras, kuriame pakankamai vietos skaitytojui pamąstyti..