Jei  aš esu žvaigždės dalelė,
Tokia pilna dvejonių, baimių, nevilties,
Tai kokią galią man dovanojo
Šita žvaigždė, man paslaptis.
Kaip norisi  paėmus sietą
Taip viską persijot iš naujo
Ir taip sukurti naują žmogų
Ir šį pasaulį vėl atnaujint.
Gal sutvėrėjas jau nebepajėgia
Valdyti procesų galybės,
Nes viskas maišosi ir verda
Ir nepaklūsta jo didybei.
Kažkur virš horizontų saulės kyla,
Kažkur  lietus, kažkur perkūnai trankos,
O aš lyg įmesta  į juodą skylę,
Kuri mane gilyn vis traukia.
O jeigu tai iš tikro vartai
Į naują žemę, galbūt rojų,
Aš pasiruošus iškęst  be baimės
Visas kančias be abejonės.