Nusvyra rankos medžių apsupty,
Kaštonai ardo bergždžią ryto tylą,
Tu lyg ruduo esi arti, arti,
Bet tavo lūpos vėlei neprabyla.
Išbarstė vasara nakty sapnus,
Gandrai išskrido pasitinkant lietų,
Dalinam duoną ir dienas perpus—
Ir kas belieka rudeniui palietus.
Rasos karoliai ant žalios žolės,
Jau greitai gels—lyg maldą tau kartoju,
Čia pelieku aš vystančias gėles,
Vilties našta lengvėja man po kojom.
.....................................................
Nusvyra rankos medžių apsupty,
Ruduo man šnabžda – tu arti, arti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-09-05 17:36:48
Dalinam duoną ir dienas perpus –
Ir kas belieka rudeniui palietus.
Miela, kai du žmonės dalinasi duona ir ne tik...
Jaučiamas grauduliukas... Patiko eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-05 17:02:31
Ruduo man šnabžda – tu arti, arti...
Ruduo niekada nemeluoja, jeigu pasakė, kad jis arti, tai taip ir yra. Pasakė, kad jis pats ateis - štai jau ir čia. Jis dabar siuvasi naujus, spalvingus rūbus.
https://www.youtube.com/watch?v=bZ-yqFlc0EY
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-09-05 15:26:50
Bitėžolė jau viską pasakė. Tokiom eilėm vieno skaitymo neužtenka. Kaskart ryškėja lyg nuotrauka...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-09-05 13:03:39
Įtaigu, pakylėja mintys nuo kasdienybės, su gamtos vyksmu susitapatinant, įpinant juos atodūsius, maldas, viltį, ilgesį, duoną. Gilu.