Nusvyra rankos medžių apsupty, 
Kaštonai ardo bergždžią ryto tylą, 
Tu lyg ruduo esi arti, arti, 
Bet tavo lūpos vėlei neprabyla.
Išbarstė vasara nakty sapnus, 
Gandrai išskrido pasitinkant lietų, 
Dalinam duoną ir dienas perpus—
Ir kas belieka rudeniui palietus.
Rasos karoliai ant žalios žolės, 
Jau greitai gels—lyg maldą tau kartoju, 
Čia pelieku aš vystančias gėles, 
Vilties našta lengvėja man po kojom.
.....................................................
Nusvyra rankos medžių apsupty,
Ruduo man šnabžda – tu arti, arti...