Kelionėje šioje turėjau gerą pakeleivį.
Abudu eidami nuvargome, paklydome,
O jis, ištraukęs paskutinę duonos riekę,
Ją perlaužė pusiau.
Numalšinau ta kriaukšle savo kūno alkį,
Ir siela buvo sočiai papenėta
Nesavanaudiškai pasidalintu
Tuo menkiausiu kąsniu,
Kuris iš svetimo — tik pakeleivio —
Sutvėrė tikrą mano brolį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-05 12:04:16
gražu