Manoji vasara medum kvepėjo,
Neužmirštuolės mėlynom akim,
Aplink ją  paukščių chorai plakėsi, skambėjo
Tokiom gražiom, tokiom švelniom giesmėm.
Jos gyslomis tekėjo saulė,
Lyg kraujas varinėjamas širdin,
Ir rodės toks gražus pasaulis,
Vėl pasiruošęs mylėt ir gimt.
O vasara, gražioji fėja,
Pasidabinus  gėlėtais apdarais,
Tu praleki pro mus tarytum vėjas
Įvairiaspalvių   žiedlapių takais.
Ir nesvarbu, kad rudeniu jau kvepia,
Kad  reiks vėl galynėtis su  šalčiu,
Aš lauksiu vėl tavęs išsekus,
Kad pasisemčiau  vėl naujų jėgų.