vasara
Manoji vasara medum kvepėjo,
Neužmirštuolės mėlynom akim,
Aplink ją paukščių chorai plakėsi, skambėjo
Tokiom gražiom, tokiom švelniom giesmėm.
Jos gyslomis tekėjo saulė,
Lyg kraujas varinėjamas širdin,
Ir rodės toks gražus pasaulis,
Vėl pasiruošęs mylėt ir gimt.
O vasara, gražioji fėja,
Pasidabinus gėlėtais apdarais,
Tu praleki pro mus tarytum vėjas
Įvairiaspalvių žiedlapių takais.
Ir nesvarbu, kad rudeniu jau kvepia,
Kad reiks vėl galynėtis su šalčiu,
Aš lauksiu vėl tavęs išsekus,
Kad pasisemčiau vėl naujų jėgų.