rugpjūtis žavus ir saulėtas
uždaro duris
su savim išsivesdamas vasarą
lieka tuštėjanti pieva
kurią
rūkas meiliai glostys rytais
gėlės ieškodamas ir neberasdamas
išmylėtas ir apdainuotas
pagerbtas žvaigždžių lietumi
išbraidytas miškų takeliais vingiuotais
išdžiaustęs ant pievų rūkus
rugpjūti
tu vis vien išeini
o mes liekam...
mes liekam dejuoti
kad laikas greit bėga
kad senstam
kad metai sveria tarsi akmuo
pažvelgę į dangų
ieškosim rugpjūčio žvaigždėto
tik pečius bus užgulęs ruduo...
adria
2016-08-31 22:09:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-01 21:39:13
Dejavimas daug kam įaugęs į kraują, tai lyg malda kasdieninė. Nemažiau buvo dejuota ir vasaros metu. Pradžioje, kad karšta ir lietaus nėra, vėliau, kad per daug lietaus, kad dienos negražios, kad mėnulis ne tas šviečia arba žvaigždės per mažai ryškios ir t. t.
Nei vasara, nei kiti metų laikai nėra laimės šaltiniai, o tiktai mes patys ir atsitiktinumai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-09-01 01:42:42
oi, kaip pirštu į akį...tikras vaizdelis.