rugpjūtis žavus ir saulėtas
uždaro duris
su savim išsivesdamas vasarą
lieka tuštėjanti  pieva
kurią
rūkas meiliai glostys rytais
gėlės ieškodamas  ir neberasdamas
išmylėtas ir apdainuotas
pagerbtas žvaigždžių lietumi
išbraidytas miškų takeliais vingiuotais
išdžiaustęs ant pievų rūkus
rugpjūti  
tu vis vien išeini
o mes liekam...
mes liekam dejuoti
kad laikas greit bėga
kad senstam
kad metai sveria tarsi akmuo
pažvelgę  į dangų
ieškosim rugpjūčio žvaigždėto
tik pečius bus užgulęs ruduo...