Atskaudėjo, praėjo.
Taip, ko gero, reikėjo...
Ir dabar tik nuo vėjo
Ašarėlė riedės.
Mano dienos – žydėjimai,
Mano naktys – regėjimai,
Man tyla – ne tylėjimas,
O ramybė širdies.
Gal ne kartą matysime
Atminty mielus rytmečius
Ir ne kartą bandysime
Prisišaukti vardais.
Gal ne kartą braidysime
Tais takais, kur negrįžtama,
Ir jausmuos pasiklysime
Kaip jaunystėj kadais.
Atskaudėjo, praėjo...
Taip, ko gero, reikėjo...
Ir dabar tik nuo vėjo
Senas parkas raudos.
Keisis žiemos ir vasaros,
Tiktai tokio pavasario,
Tokio džiaugsmo su ašara
Jau nebus niekados.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-29 17:26:07
Viskas sukasi ratu: meilė ir džiaugsmas, liūdesys bei skausmas. Keičiasi kaip kaleidoskope, vis įgaudami kitas formas, spalvas ir net atspalvius. Nieko nėra amžino ir pastovesnio už laikinumą.
Tokio pavasario gal ir nebus, bet bus kitoks. Geresnis ar blogesnis priklausys nuo nuotaikos, atsitiktinumų ir, reikalui esant, sugebėjimo nusileisti šiek tiek žemiau negu norėtųsi skrajoti.
Kadangi varnos yra protingos, o ypač albinosės, tai jos ateitis bus šviesi.
Karrrrr (varniškai reiškia iki).
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-28 23:21:41
Gražiai parašėt. Jaučiamas graudus susitaikymas...
Viskas praeina, ne tik skausmas...