Partizanas, arba Autodafė

Savo mažytę tiesą
suvynioju į seną laikraštį Tiesa
ir paslepiu pogrindyje po lova.
Nors mirk iš juoko,
ten apdulkėję jau guli
Cvirka su Venclova.
Kažkur ant ploniausios šakelės
čiulba lakštingala Nėris
ir aprauda dulkėtą kelią.
Štai toks atiteko gėris.
Gyventi kažkaip įmanoma,
bet tapo beprasmiška.
todėl palikęs tėvą ir mamą
išeinu į mišką.
Langas Indausas

2016-08-25 23:14:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-26 16:43:26

O pelės ir pacai nesugrauš Jūsų tiesos su visu relikviniu laikraščiu?
Užmaršties dulkės yra negailestingos. Pasaulinio masto gigantus nugramzdina į Letą. O čia... ? Jeigu anglai būtų kreipę dėmesį į Bairono asmeninį gyvenimą kaip mes, tai Jūs nebūtumėte žinoję, kad toks Baironas egzistavo arba prancūzai dėl poeto Jean Nicolas Arthur Rimbaud. Kūriniai yra priklausomi nuo žmonių mentaliteto.
O kad išeinate į mišką, tai geras sprendimas. Žiemai prisirinksite riešutų, grybų ir kitų miško gėrybių, tik voveraičių per daug  neskriauskite, palikite ir joms.
Beje, įgysite neįkainojamų draugų. Tai kur kas geresni draugai bus negu tie, kuriuos turėjote iki šiol. Žodžiu, gyvensite  tarzanišką gyvenimą. Jeigu suklydau, tai atsiprašau ir pataisysite mane.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-08-26 10:08:52

Sukaupti turtai, patirtis, rezignacija, rezistencija, išėjimas į save.
Pagaunu ir aš žodžių žaismo žavesį, bet savo šventomis maldelėmis kely nesimaišysiu.
Krūmuose palauksiu, kol apie šį ploną (neplokščią) humorą kas nors parašys savo humorą.