Jei ateisi, ateik nokstant rudeniui,
Kai šermukšniai nuraudę lyg tyčia,
Kai vėl švelniai nuglostytos sutemos
Ir takai lig žvaigždžių nutapyti.
O teptukas prieš aušrą čia ilsisi,
Dar neauksina lapų iš lėto,
Vaikšto laumės po patalą smilgų,
Aš sapnuoju pakrantę saulėtą.
Geria tylą ištroškusios lūpos,
Baigias sapnas virš patalo balto,
Apsvaigstu aš iš meilės ir ilgesio
Ir esu lig dangaus pakylėta.
...............................................
Jei ateisi, ateik nokstant rudeniui,
Vėjui grojant melodiją tykią,
Aš žinau, tu ateisi toks mylimas
Toks brangus dar ateisi bent sykį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-08-25 20:18:46
Aišku, kad ateisiu.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2016-08-25 17:46:32
Nubangavo vienu atsikvėpimu. Labai gražu :)
Vartotojas (-a): Vera Eva
Sukurta: 2016-08-25 13:49:29
melancholiškai melodinga
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-08-25 11:55:15
Jautrūs potėpai, gyvas ilgesio pilnas, jausmų paveikslas...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-08-25 07:04:15
O Vasara dar ir dailininkė! Su laumėm , po smilgų patalą, nokstant rudeniui, gražu...
Va ir pakarksėjau.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-24 22:32:28
Labai elegiška, jautru ir gražu. Malonu skaityti ;)