Jei ateisi, ateik nokstant rudeniui, 
Kai šermukšniai nuraudę lyg tyčia, 
Kai vėl švelniai nuglostytos sutemos 
Ir takai lig žvaigždžių nutapyti.
O teptukas prieš aušrą čia ilsisi,
Dar neauksina lapų iš lėto,
Vaikšto laumės po patalą smilgų,
Aš sapnuoju pakrantę saulėtą.
Geria tylą ištroškusios lūpos, 
Baigias sapnas virš patalo balto, 
Apsvaigstu aš iš meilės ir ilgesio
Ir esu lig dangaus pakylėta.
...............................................
Jei ateisi, ateik nokstant rudeniui, 
Vėjui grojant melodiją tykią, 
Aš žinau, tu ateisi toks mylimas
Toks brangus dar ateisi bent sykį...