Santrauka:
Čia ne apie save ir mus, čia apie jį ir juos...
Akimirką retą,
kai gyvenk arba mirk
reikia rasti ką pavalgyti,
kartais užsidedu žalią beretę.
Tada padegu kaimyno namą
ir, liepsnoms pradėjus
savo makabrišką šokį,
kurios man primena Vietnamą,
žiūriu karinį kiną,
tikrą šūdą,
apie drąsų (kvailą) Amerikos
vaikiną Rokį.
Kaip myliu jo gyvenimo būdą –
nepriklausomą tokį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-24 21:01:36
na, taip, tokia jau ta meilė
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-08-24 21:01:23
Tapk vegetaru. Tiks prie žalios beretės. Bet tada, kaip bus su Rokiu... :(
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-08-24 15:35:37
Kvailioja žaliasis? Galima pagalvoti, kad ir žalias, nes jaunas padykęs (o gal net rašytojas? bet ne, čia ne apie čia).
O ir nebūtinai jaunas, gi su kraičiu – gal net matė Vietnamą ir dabar kamuojamas žaliųjų berečių veiklos prisiminimų. Suriestas į ragą išeina senais keliais...
Viena iš minties gijų – vaizdai prikelia praeitį.
Kita – visa, kas kuriama, rodoma, sužaidžiama (pvz., kinas) – falsifikatas, palyginti su tikrų išgyvenimų smagračiu, įtraukiančiu į priklausomybę.
Dar gal pergalės, legendos prasmė ir beprasmybė...
Bendriau – gyvenimo mėsmalės trauma. Jei ne (iš)protėjimas, tai nesibaigiantis grįžimas į patirtis.
Nepriklausomybė yra kine. Nepriklausomybė galima retomis akimirkomis (kai išdarinėji kas užeina), o šiaip jos nėra.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-24 12:55:24
Mūsų prezidentė tyra, kaip krištolas irgi labai myli JAV.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/d-grybauskaite-jav-niekada-nenuvyle/228188